Ankstyvasis šalpusnis – astrinių šeimos, šalpusnių genties augalas.
Daugiametis žolinis medingas augalas, Stiebas paprastas, apsitraukęs baltu, voratinklišku pūku. Žiedai pavieniuose, 2-2,5 cm skersmens, graižuose, geltoni. Augalui žydint dieną stiebas būna stačias, o naktį bei nepražydusių ir peržydėjusių - nulinkęs. Graiže subręsta apie 300 vaisių. Sėklos subręsta per 10-25 dienas. Nužydėjus, lieka pūkai, panašūs į pienės pūkus, kuriuos išnešioja vėjas.
Žydi balandžio-gegužės mėn.
Randamas visoje Lietuvos teritorijoje. Mėgsta molingą dirvą su negiliu podirvio vandeniu, ypač vešlus jis šaltiniuotose vietose. Auga pagrioviuose, molinguose šlaituose, upių ir upelių pakrantėse, bergždynuose. Žemdirbiams jis – piktžolė.

Snieguolė – amarilinių šeimos augalų gentis. Genties pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžių gala – pienas ir anthos – žiedas (pieno baltumo apyžiedis).
Gentyje apie 20 rūšių. Auga Kaukaze ir Viduržemio pajūrio srities rytinėje dalyje. Vidurio Europoje ir Lietuvoje auga baltoji snieguolė

Krokas – vilkdalginių šeimos augalų gentis. Kilę iš rytinių ir šiaurinių Viduržemio jūros pakrančių. Išvesta daug veislių. Plačiai paplitę kaip dekoratyviniai augalai. Pagal žydėjimą jie yra pavasariniai ir rudeniniai.

Raktažolė – raktažolinių šeimos augalų gentis. Daugiametės žolės su pamatinių lapų skrotelėmis. Žiedai susitelkę į skėčius arba išsidėstę ant žiedynkočio. Vaisius – dėžutė, kuri gausiasėklė ir atsiveria penkiomis sąvaromis.
Gentyje yra daugiau kaip 500 rūšių, daug auginama darželiuose ir kambariuose kaip dekoratyviniai augalai. Naudojama ir gydymui (vaistinis augalas).
Lietuvoje auga dvi savaiminės rūšys:
Pavasarinė raktažolė
Raktažolė pelenėlė. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Darželiuose auginama paprastoji raktažolė.

Žibuoklė – vėdryninių šeimos augalų gentis. Lietuvoje vienintelė rūšis – triskiautė žibuoklė. Karpatuose auga dar viena šios genties rūšis – transilvaninė žibuoklė. Taip pat yra daug išvestinių rūšių.

Plukė – vėdryninių šeimos augalų gentis. Gentį sudaro apie 120 rūšių.
Pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžio anemos 'vėjas'; augalo vainiklapius nešioja vėjas.
Daugiamečiai žoliniai augalai su cilindriškais arba gumbo pavidalo šakniastiebiais. Apatiniai lapai kotuoti, suskaldyti ar plaštakiškai įskelti. Stiebo lapai trys. Žiedai pavieniai, gana dideli. Apyžiedis paparastas, vainikėlinis. Kuokelių ir piestelių daug. Vaisiai – riešutėliai su trumpais snapeliais.
Lietuvoje auga 3 rūšys.

Šilagėlė – vėdryninių šeimos daugiamečių augalų gentis. Tai gražiai žydintys pavasariniai augalai, turintys liemenines šaknis ir nešakotą stiebą, ant kurio auga suskaldyti į daugelį skilčių lapai. Auga Šiaurės Amerikos prerijose ir Eurazijoje.
Lietuvoje auga 5 rūšys.

Našlaitė – našlaitinių augalų gentis. Pavadinimas susijęs su graikų mitologiniu asmeniu „Io“. Gentyje yra apie 400-500 rūšių; yra daug hibridų, išvesta įvairių veislių. Tai daugiametės žolės, turinčios pražangiai išsidėsčiusius lapus su nenukrentančiais prielapiais. Žiedai vienspalviai arba trijų spalvų, pavieniai arba išaugę iš lapų pažastų ant ilgų žiedkočių. Vaisius – dėžutė, kurioje subręsta sėklos.
Lietuvoje auga 18 našlaičių rūšių.

Raktažolė – raktažolinių eimos augalų gentis. Daugiametės žolės su pamatinių lapų skrotelėmis. Žiedai susitelkę į skėčius arba išsidėstę ant žiedynkočio. Vaisius – dėžutė, kuri gausiasėklė ir atsiveria penkiomis sąvaromis.
Gentyje yra daugiau kaip 500 rūšių, daug auginama darželiuose ir kambariuose kaip dekoratyviniai augalai. Naudojama ir gydymui (vaistinis augalas).
Lietuvoje auga dvi savaiminės rūšys:
Pavasarinė raktažolė
Raktažolė pelenėlė . Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Darželiuose auginama paprastoji raktažolė.

Narcizas - amarilinių šeimos augalų gentis, žiedai turi stiprų svaiginantį kvapą. Daugiamečiai svogūniniai augalai. Stiebas ilgas, belapis, su plėvine makštimi pamate ir linijiškais pamatiniais lapais. Žiedai gana stambūs, pavieniai arba susitelkę po kelis. Sėklos juodos, rutuliškos arba kampuotos.
Gentyje apie 50 rūšių; auga daugiausia Viduržemio pajūrio srities vakarinėje dalyje. Lietuvoje auginamos 3 rūšys: baltasis , puokštinis ir geltonasis. Išvesta labai daug veislių.

Tulpės – lelijinių augalų gentis. Joms būdingi dideli šešių žiedlapių žiedai. Iš viso yra apie 100 rūšių, Lietuvoje auginamos tik kaip dekoratyviniai augalai, laukinės neauga. Tulpės kilusios iš pietų Europos, Šiaurės Afrikos ir Azijos (nuo Anatolijos ir Irano iki Kinijos ir Japonijos). Daugiausia genties rūšių Pamyro ir Hindukušo kalnuose bei Kazachstano stepėse.
Tulpė yra nacionalinė Irano ir Turkijos gėlė, tulpių motyvai dažni persų ir turkų liaudies mene.
Yra išvesta daugybė dekoratyvinių veislių. Tulpės laikomos „tradicinėmis“ dovanojamomis gėlėmis kartu su rožėmis, lelijomis, orchidėjomis ir bijūnais.

Vilkdalgis – lelijažiedžių poklasio vilkdalginių šeimos augalų gentis.
Priklauso daugiamečiai žoliniai augalai. Jų šakniastiebiai stori, mėsingi, padengti pernykščių lapų liekanomis. Žiedai pavieniai arba sutelkti po kelis žiedynuose. Vaisius – dėžutė.
entyje yra apie 250 rūšių, iš jų daug auginama kaip dekoratyviniai augalai. Lietuvoje natūraliai auga dvi rūšys, dar kelios auginamos darželiuose:

Bijūnai – augalų šeima. Lietuvoje dar vadinami panavijomis, pinavijomis, pivonijomis. Pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžio paeon – gydymo dievas ir gydytojų globėjas graikų mitologijoje. Daugiamečiai žoliniai augalai, turintys sustorėjusias sultingas šaknis. Žiedai rausvi, balti arba gelsvi. Vaisius – lapavaisis.
Daugiausiai rūšių auga Centrinėje ir Rytinėje Azijoje, rečiau Pietų Europoje. Auginami kaip dekoratyviniai augalai darželiuose, parkuose. Lietuvoje auga 6 rūšys.